Žiemos grožis

E.Ovčarenko/15min.lt nuotr.

 Vakar vakare ėjau apsnigtu parko takeliu ir kvėpuodama šaltuku galvojau, kad Lietuvoje gyventi smagu: juk čia gali pajusti net keturis metų laikus! Tai kas, kad žiemos nebe tokios gilios, o vasaros vis karštesnės.

Kolegos Eriko nuotraukos atkartoja mano nuotaiką - vakarinis Kaunas žiemą. Gražuuuu.

Gugu ir ai

Tiksliau būtų rašyti "bubu" arba "abū". Būtent tokius garsus mažoji Urbonaitė leidžia bendraudama su aplinka. Itin daug meilių pagugavimų išgirsta muzikinis katinėlis ir kiti žaisliukai, taip pat tėtis, mama. O štai skausmas, kurio šiuo metu mažytei vėl tenka ištverti nemažai, dabar jau aiškiai išreiškiamas nebe garsais "lia, lia", bet aiškiu "ai". Kaip skaudžiai jis skamba, kai aidi iš tavo vaiko burnytės...
Tačiau turim ir kuo pasidžiaugti. Rusnė įvaldė ir gebėjimą dešine ranka pataikyti sau į burnytę. Oi, kiek smagumo čiulpti savo pirštukus ar kumštuką! Kairė ranka ne tokia mikli - iki veiduko pakelti išeina, bet į burnytę su ja dar nesiseka pataikyti. Tačiau būtent kairioji rankelė pasitarnauja, kai norisi sugriebti po nosimi rodomą (ar pakabintą) žaisliuką. Net buvau pradėjusi svarstyti, ar mergina nebus tik kairiarankė. Giminėje tokių ne daug, bet ką gali žinoti, kokius genus susirinko ši mažylė.

Šį mėnesį mergaitė mokėsi būti kantri, mat sugrįžo itin dideli pilvuko skausmai. Beveik kasdien tenka gerti vaistukus ir ramintis tėveliams ant rankų, nes pilvelyje burbuliukai gaminasi ir gaminasi. Be viso to prasidėjo alergija - mamą į neviltį varo raudoni Rusnės žandai. Išgyti sudėtinga, nes rasti kaltininką - alergijos sukėlėją - itin sunkus darbas. Kol kas taip ir gyvenam: džiaugiamės, kai niekas neskauda, verkiam, kai ištverti skausmo negalim.

Džiugina tai, kad, regis, toliau gražiai augam. Pradėjom dėvėti "didelių" vaikų rūbelius: kelnytes be pėdučių, džemperius. Be to, sulaukėm žiemos! Kaip smagu važinėtis su vežimu ne po balas, bet sniegą!

2 mėnesiai: šypsomės, šnekame ir augame kaip ant mielių

Mažoji Rusnė įžengė į trečiąjį mėnesį. Ta proga gavome ne tik sveikinimų iš senelių ir kitų artimiausių, bet ir pagyrimų iš pediatrės: panelytės fiziniai ir psichiniai duomenys atitinka trijų mėnesių leliuko! Kiti pasiekimai: priaugti beveik 1,3 kg ir ~ 5 cm. Taigi, dabar Rusnė sveria 5224 g ir užaugo iki 58 cm. Tai, kad jai nebetinka dauguma mažiausių rūbelių pastebėjome per Kalėdas pas senelius Klaipėdoje. Ten mažiukė išmoko ir naujų "bajerių": pradėjo "šnekinti" aplinkinius, susidomėjo žaisliukais (dar kartą ačiū Kristinai ir Gediminui, kurie kažkaip pataikė nupirkti dabar įdomiausią Rusnei žaislą - Zuikį. Juokiamės vos tik jį pamačiusios ir išgirdusios). Grįžusios namo mes su Rusnyte tęsėm "pokalbius" ir dar atradom žaidimą "ku-kū" (taisyklės paprastos:  mama "slepiasi" už kojyčių arba merliuko, o "išlindusi" sako ku-kū". Rusnė, aišku, šypsosi ir maskatuoja rankytėmis bei kojytėmis). Tačiau pats pačiausias Rusnės užsiėmimas, truputį padedantis įveikti ir uraganą pilvuke, plikinėjimas. Ech, jei namuose būtų šilčiau - gyventų mergytė kaip Mauglis, nuogutėlė :-)

Kaip ir anksčiau, kol kas dar nemėgstame rengtis (daug reikalų turi mama ruošiantis į lauką...), šluostytis po maudynių, taip pat užmigti ne ant rankų.

Šypsniukė

Augame

Rusnė įpusėjo savo šeštąją savaitę. Ta proga mama nusprendė reziumuoti, ką naujo išmoko vaikas ir ko pro akis nepraleido tėvai :) Mergytė pradėjo daugiau šypsotis. Anksčiau plačia bedante šypsenėle apdovanodavo tik tuomet, kai miegodavo ar migdydavosi, dar žįsdama. O dabar jau ir nemiegojimo valandėlėmis moka parodyti, kad jai linksma ir gera. Vieną vakarą (prisiekiu nemeluoju!) net pakrizeno. Kadangi tėtė šio momento neužfiksavo, erzina mamą, kad jai vaidenasi :) Manau, jei mažylės nevargintų pilvuke įsikūrę diegliukai ir oras, kuriam sunku rasti kelią link išėjimo, šypsenų būtų dar daugiau. O dabar tenka  daug laiko praleisti tėvams ant rankų. Juokinga dabar prisiminti, kaip laukdamasi mąsčiau, jog mūsų vaikas tikrai nebus "rankinukas". Ne viskas nuo tėvų noro priklauso.

Rusnytė - tvirta mergina. Būdama ant pilvo galvytę kelias sekundes išlaiko jau nuo trijų savaičių. Tiesa, dabar aptingo - pažangos nelabai matosi.

Pirmomis savaitėmis mamai stresą variusi verksmais ant vystymo stalo ir persirenginėdama Rusnė pagaliau išmoko ramiai reaguoti į tokius trumpalaikius nepatogumus. O gal ir adaptavosi prie namų temperatūros :) Ramiai ir maudomės. Tik šluostymosi procesas nemalonus. Ypač - pažastų sausinimas. Ir ko ten reikia tai mamai???

Pamenu, per žindymo kursus pasakojo apie vienos mamos bandymus mėnesio mažylį "įstatyti" į tam tikrą režimą. Mūsiškė tokio tikrai neturi. Kasdien miega skirtingą valandų skaičių, valgo irgi pagal savą tvarką. Tarkime, kas dieną kas dvi-pusantros valandas, naktį - dvi-tris. O kartais išmiega ir visas keturias. Valgymas nuo pat gyvenimo pradžios trunka ne ilgiau nei 15 min. Dažnai - vos 5 min. Taigi, nieko keisto, kad po geros valandos ir vėl pilvelis prašosi maisto. Tik mamai liūdna, nes kartais per tą valandą mažylė būna visą laiką ant rankų snūduriavusi...

Ką dar mokam? Plasnoti rankytėmis ir stipriai stipriai spardytis kojytėmis. Toks sportas Rusnei labai patinka. Net ir tada, kai tėvai bando ramiai išlaikyti ant rankų stačią, kad sulauktume palaimingo vaiko atsirūgimo :)

Mūsų kirmėliukas:

Pirmoji sukaktis

Gruodžio 6-ąją Rusnei suėjo mėnuo. Pirmoji ne savaitinė sukaktis. Ta proga pasisvėrėme ir pasimatavome: priaugom 900 g (iki 3950 g), o užaugome iki 53,5 cm. Reikės ir toliau palaikyti tokį tempą! Kadangi sulaukėme daug priekaištų, kad nerodome savo vaiko nuotraukų, demonstruojam mėnesio panelę  :-)

Trečia savaitė

Mūsų gyvenimus toliau tvirta ranka valdo mažoji namų gyventoja. Kai ji leidžia, miegame, kai išeina - valgome, geriame atšalusią arbatą, kavą, tvarkomės, skaitome besikaupiančius žurnalus ir laikraščius, naršome internete ir virtualiai bendraujame su draugais. Ketvirtąją savo gyvenimo savaitę mergina išmoko truputį daugiau miegoti naktį (keliasi valgyti tris kartus), o dieną vis daugiau žvalgosi savo mėlynomis akutėmis, mojuoja rankutėmis, "diriguoja" pirštukais. Tėvai pradėjo suprasti, ką reiškia kai kurie vaiko riksmai (nujaučiame, kada vaikas alkanas, kada šlapias, o kada tiesiog vaidina "sudegusiame teatre" :) Išmokome ir keletą pamokų: pvz., niekada nemaudyk alkanos mergaitės, nes nuo jos riksmo namų stogas kilnosis. Mažais žingsneliais keliaujame link pirmosios apvalios sukakties - mėnesio. Tada merginos mokysis dienas leisti vienos - tėtis iškeliaus į darbą ir bus pasiekiamas tik vakarais. Vis pagalvoju, kaip mūsų mamos vienos pačios vaikus augino ir dar rasdavo laiko virinti, skalbti vystyklus!

2 savaitės

Sako, kad pirmosios savaitės su naujagimiu praskrenda. Dienos gal ir iš tiesų, bet naktys... Na, ilgokos jos mums. Lengviausia būtų skųstis, bet iš tiesų nėra viskas juoda :) Gal greičiau pilkoka, kaip kad už lango (niekaip negaliu apsiprasti, kad per savaitę būna bent keletas dienų, kai taip ir neišaušta :() Taigi, dvi Rusnytės savaitės jau praėjo. Ką per tą laiko išmoko tėvai: miegoti tada, kai išeina (man dar nelabai pavyko įvaldyti šį meną, tėčiui sekasi geriau); toliau ugdome savo kantrybę, sklaidome neramias mintis ir mėgaujamės mažosios pasiekimais (reakcija į garsą, judrumu, netyčia ar tyčia išleidžiamais naujais garsais ir t.t.). Pagal drabužėlius sunku pasakyti, ar auga mūsų vaikas. Bet kad valgo tai tikrai! Ypač naktį. Bet juk ir suaugusiųjų apetitas žvėriškas dažniausiai tampa vakarais ;), tad ko čia stebėtis.

Per tas dvi savaites jau turėjome ir svečių: aplankė močiutės, senelis, dėdės, teta ir pusseserė Liepa. Prieš svečius mokam pasirodyti - miegam, tvarkingai valgom. Tiesa, naktį miegoti nelabai leidom... Išbandėm ir vonelę bei lovytę.